Depresijos įveikimo centras

Ar psichologinis smurtas yra normalizuotas visuomenėje?

Kartais gali atrodyti, kad psichologinis smurtas „praslysta“ kaip normalus, įprastas elgesys, nes žmonėms tiesiog trūksta žinių, kaip atpažinti psichologinį smurtą. Be to, psichologinis smurtas, dar vadinamas emociniu smurtu, nėra toks akivaizdus (kaip, pavyzdžiui, fizinis), jis nepalieka žymių, todėl jį pastebėti gali būti sunkiau ir dėl to.
Psichologinis smurtas – tai smurto forma, galinti sukelti psichologinę traumą, įskaitant nerimą, depresiją ar potrauminį streso sutrikimą (Duman, 2019). Psichologinio smurto apraiškomis gali būti laikomas ignoravimas, izoliavimas, tyčiojimasis, žeminimas, atskirtis, manipuliacija, nuolatinė kritika, kontrolė, menkinimas, jausmų nuvertinimas, kaltinimas, kad esate „per daug jautrus“, elgesio taisymas ir kt.

Toks smurtas gali likti nepastebėtas daugelį metų, nes nėra akivaizdžių fizinių smurto įrodymų. Ypač, jei žmogus vaikystėje patyrė psichologinį smurtą iš savo tėvų, suaugęs jis gali gyventi net nesuvokdamas, kad prieš jį buvo smurtaujama, ir toliau nepastebėti psichologinio smurto kitose gyvenimo situacijose.

Pavyzdžiui, psichologinis smurtas kai kuriose aplinkose gali būti laikomas:

👉auklėjimo forma šeimoje
👉„griežtu“ vadovavimu darbe
👉„drama“ santykiuose
👉juokais tarp draugų

Tokie pateisinimai ir yra psichologinio smurto normalizavimo forma. Taigi svarbu atpažinti psichologinį smurtą ir neleisti jo „teisinti“, nes toks smurtas stipriai veikia žmogaus psichologinę gerovę.

Psichologinis smurtas gali visiškai kontroliuoti žmogaus gyvenimą, smarkiai paveikti jo jausmus ir mintis. Žmogus gali jaustis nesaugus ir neužtikrintas savo aplinkoje, netgi savo paties namuose. Psichologinis smurtas gali sunaikinti artimus santykius, draugystes ir netgi žmogaus santykį su savimi, tačiau tik nedaugelis tai suvokia, nors tai yra esminė problema, kurią būtina pripažinti tiek asmeninės, tiek visuomenės psichinės sveikatos labui (Engel, 2023).

Atpažinus psichologinį smurtą, svarbu nenutylėti ir jį įvardinti. Jei pastebime, kad su smurtu susiduria artimasis, galime jam taip pat padėti atpažinti, kas vyksta, ir kartu ieškoti sprendimų. O ir patiems patyrus psichologinį smurtą, svarbu prisiminti savo ribas ir stengtis jas užtikrinti bei kreiptis reikiamos pagalbos, nelaukiant, kol problema atrodys „didesnė“ už mus.

– Klinikinis psichologas Tomas Uleckas

Registruotis psichologo konsultacijai 👇
https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

Depresijos gidas 👇
https://depresijosiveikimas.lt/depresijos-gidas/