Smart Continent Management Institute

Šiandien Vilniuje vyksta būsto prieinamumo didinio kūrybinės dirbtuvės. Renginį atidarė Aplinkos ministas Kastytis Žuromskas. Būsto prieinamumas suprantamas fizinės pasiūlos pakankamumo ir tinkamumo požiūriu ir įperkamumo atžvilgiu. Įdomios statistikos fone renginio metu 👇 ministerijos, savivaldybės, NT vystytojai, nevyriausybinės organizacijos kartu ieško sprendimų.

👉 Daugiau nei pusėje savivaldybių (31 sav.) per pastaruosius 5 metus nebuvo pastatyta nei vieno buto daugiabučiame pastate. 91.5 proc. 2020-2024 m. butų buvo pastatyti Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Kauno r. ir Klaipėdos r. savivaldybėse.
👉 Būstų pasiūlos trūkumas Vilniaus m. (Kauno m.) savivaldybėse. Didelė paklausa dėl didėjančio gyventojų kiekio, užstatymo intensyvumo ribojimai prisideda prie būsto pasiūlos trūkumo problemos kūrimo didmiesčiuose.
👉 Maždaug ketvirtadalis asmenų vis dar gyvena perpildytais laikomuose būstuose.
👉 Trumpalaikei nuomai skiriamų būstų plėtra mažina ilgalaikei nuomai prieinamų būstų pasiūlą, ypač didžiuosiuose miestuose / kurortuose, kur paklausa ir taip yra didelė. Dėl to didėja nuomos kainos ir mažėja būsto prieinamumas vietos gyventojams. Situaciją apsunkina ir tikslių duomenų trūkumas.
👉 Būsto prieinamumas savivaldybėse ypatingai skiriasi, ypač mažas (ir sumažėjęs) prieinamumas – kurortuose ir didmiesčiuose. Laikas, reikalingas vidutinio dydžio namui (70.7 kv. m) įsigyti (vertinant 40 proc. vidutinių pajamų) šalies mastu lygus 77 mėn. ir savivaldybėse svyruoja nuo 16 iki 376 mėn.. Laikas, reikalingas vidutinio dydžio butui (70.7 kv. m) įsigyti (vertinant 40 proc. vidutinių pajamų) šalies mastu lygus 216 mėn. ir savivaldybėse svyruoja nuo 22 iki 603 mėn. Ilgiausias laikas – Neringos sav., Palangos m. sav., didmiesčiuose ir jų žiedinėse savivaldybėse.

Kūrybines dirbtuves organizuoja Smart Continent Management Institute kartu su
Aplinkos ministerija. Renginį moderuoja Aurelijus Jaruševičius, Ieva Girdvainienė (abu SCMI), Indrė Jocytė, Martynas Zdanavičius (abu WALLESS).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Filantropija kultūros srityje dažnai veikia kaip „tylusis variklis“: ji suteikia laisvę kurti ten, kur rinka dar nepasiruošusi pirkti, o valstybės parama – ne visada pakankama ar lanksti. Kai privatūs rėmėjai, fondai ar bendruomenės aukotojai investuoja į kultūrą, jie iš esmės perka ne paveikslą ar bilietą, o galimybę idėjai gimti, išaugti ir pasiekti žmones. Toks palaikymas leidžia menui būti drąsesniam, labiau eksperimentiniam, o kartais – tiesiog išlikti.

Kiek filantropija „sudaro“ galimybių menininkams? Ne vieną, o visą spektrą – nuo elementaraus laiko kūrybai iki tarptautinės karjeros šuolio. Štai pagrindinės galimybių kryptys, kurias filantropija realiai atveria:
👉 Finansinis stabilumas kūrybai: stipendijos, grantai, užsakymai ir rezidencijos padengia medžiagas, studijos nuomą, keliones, pragyvenimą. Tai reiškia daugiau laiko kurti, o ne „išgyventi“.
👉 Eksperimentavimo laisvė: filantropai dažnai remia rizikingesnius, naujus projektus – tokius, kurie dar neturi aiškios komercinės grąžos, bet gali tapti proveržiu.
👉 Matomumas ir auditorija: parama parodoms, leidybai, festivaliams, sklaidai internete ar komunikacijai padeda menininkui būti pastebėtam ir pasiekti platesnę publiką.
👉 Profesinis augimas: mentorystės programos, edukacijos, meistriškumo dirbtuvės, konkursai ir tarptautinės mainų programos atveria kontaktus, partnerystes, galerijas.
👉 Infrastruktūra ir bendruomenės: filantropija kuria erdves (studijas, kūrybinius centrus, bendruomenines galerijas), kuriose menininkai ne tik dirba, bet ir bendradarbiauja.
👉 Įtrauktis ir lygybė: tikslinė parama padeda startuoti tiems, kurie turi mažiau resursų (regionų kūrėjams, jauniesiems menininkams, socialiai pažeidžiamoms grupėms).

Smart Continent Management Institute mokslinių tyrimų instrumentais nustatys, kaip galima paskatinti filantropiją mokestinėmis lengvatomis. Nors mokestinė lengvatos nėra tai, kuo žavisi Finansų ministerija, tačiau tyrimo užsakovas Kultūros ministerija mums atlikus vertinimą turės argumentuotą poziciją dėl filantropijos skatinimo naudos.

Jei klimato kaitos mažinimo planai nukreipti į C🌏2 emisijas jau kartais visuomenėje sulaukia diskusijų dėl naudos eiliniam europiečiui, tai oro tarša 😱 kiekvieną žmogų veikia asmeniškai. Smarvė, ligos, sukeltos cheminių medžiagų ore nepatinka niekam. Oro taršos mažinimo fronte visa visuomenė vieninga, tad miestų rengiami planai iš tiesų gali būti drąsūs ir ambicingi.

Smart Continent Management Institute miestui pradeda rengti oro taršos mažinimo planą. Plano įgyvendinimas neleis nuodyti žmones iš kamino ar automobilio duslintuvo. Laikas visiems miestams imtis priemonių! 🌱🌱🌱🌱🌱

Smart Continent Management Institute pasirašė sutartį su dėl centralizuoto vandens minkštinimo galimybių studijos. Studijoje planuojama išnagrinėti užsienio patirtis bei Vilniečių apklausos duomenis. Bus įvertinta minkšto ir kieto vandens privalumai ir trūkumai.

Vakar Smart Continent Management Institute atstovas darė pranešimą Lieutvos pramoninkų konfedercijos 2025 Energetinio efektyvumo konferencijoje. Pranešimo tema "Lietuvos pramonės konkurencingumo raida naujose geopolitikos ir energijos išteklių realijose".

Šią savaitę Smart Continent Management Institute pasirašė sutartį su Europos socialinio fondo agentūra kurios metu keliamas tikslas nustatyti ALMA iniciatyvos veiksmų poveikį projektų dalyviams ir projektų vykdytojams, įvertinti ALMA iniciatyvos poveikį dalyvių Europinio identiteto ir vertybių suvokimui, įvertinti, kaip projektų įgyvendinimo metu buvo taikomi darnaus vystymosi principai, nustatyti investicijų aktualumą, tvarumą bei tikėtiną tęstinumą, atlikti ekonominio efektyvumo analizę.
Gruodžio mėnesį rezultatus pristatysime Briuselyje.

Mažiau nei mėnuo liko iki Smart Continent Management Institute organizuojamo baigiamojo Horizon Europe projekto DISTENDER renginio Vilniuje.

Projektas „DISTENDER“ daugiausia dėmesio skyrė išsamių klimato kaitos prisitaikymo ir švelninimo strategijų, skirtų spręsti prognozuojamą būsimą riziką ir pažeidžiamumus, kūrimui. Taikydamas dalyvaujamąjį požiūrį, „DISTENDER“ sukūrė metodinę sistemą, kuri generuoja socialinius ir ekonominius klimato scenarijus ir strategijas, pritaikytas konkretiems atvejų tyrimams. Šie scenarijai integruoja vietines žinias iš apačios į viršų su duomenimis iš viršaus į apačią iš pasaulinių ir regioninių modelių, užtikrinant, kad juose būtų atsižvelgta į unikalias regionines ypatybes. „DISTENDER“ taip pat įdiegė tarpsektorinių ir daugiamačių modeliavimo įrankių rinkinį klimato poveikio vertinimui fiziniu ir ekonominiu požiūriu, pagrįstą vietinėmis klimato prognozėmis, gautomis taikant dinaminio mažinimo metodus.

Projektas išbandė savo metodinę sistemą ir įrankius penkiuose įvairiuose atvejų tyrimuose – nuo miesto iki tarptautinio masto – ir jį papildo penki kiti tolesni atvejai, siekiant pagerinti metodų pritaikomumą ir pakartojamumą. Sukauptos žinios bus dalijamasi per sprendimų palaikymo sistemą, kuri apims atvejų tyrimų patirtį ir rezultatus ir padės būsimiems vartotojams rasti klimato kaitai atsparias strategijas. Sprendimo priėmimo sistema apima įrankį, skirtą politikos formuotojams reitinguoti strategijas pagal su klimatu susijusių rodiklių rinkinį, atsižvelgiant į jų konkrečius prioritetus. Projekte dalyvauja 30 partnerių iš 12 skirtingų šalių, jį koordinuoja Madrido technikos universitetas.