Laima Rudinskaitė

Naktis iš balandžio 30-tos į gegužės 1-mąją vadinama Valpurgija, o senasis pavadinimas Beltane.

Tai viena tų naktų metuose, kai sustiprėja virsmo energija, intuicija, o riba tarp matomo ir nematomo pasaulio tampa plonesnė. Tai laikas sudegint sena, apsivalyti ir įkurti naują intenciją, pakviesti į gyvenimą tai, kam jau atėjo metas gimti į formą.

Tai gyvybės sugrįžimo, vaisingumo ir moteriškosios energijos metas. Slenkstis tarp žiemos ir pilno pavasario sužydėjimo, kai gamta jau nebe brandina, o ima skleistis visa jėga.

Nuo seno ši naktis buvo minima ugnimi, šokiais, maudynėmis, bendryste, apsivalymu nuo seno ir naujo ciklo pasitikimu. Tai laikas, kai žemė bunda, o kartu bunda ir tai, kas gyva mumyse.

Moteriškoji energija čia reiškia gebėjimą jausti, kurti, priimti, maitinti, transformuoti ir pasitikėti savo vidiniu žinojimu.

Tai apie moterį, kuri nebūtinai tobula, bet gyva.
Jaučianti. Tikra. Esanti ryšyje su savimi.

Kai moterys susiburia sąmoningai, gimsta ypatingas laukas. Viena kitai primename tai, ką kasdienybėje lengva pamesti – savo balsą, jautrumą, kūno išmintį, vidinę ugnį.

Balandžio 30-osios vakarą susitinkame Valpurgijos nakčiai.
Su ugnimi, kakava, judesiu, paleidimu ir gyvybės pažadinimu.

O gegužės 1-mąją keliausime ramiai įsišaknyti kūne, suteikti sau malonių, atpalaiduojančių pojūčių.
Kad tai, ką pažadiname, neliktų tik vienkartinė būsena, o nusileistų į patirtį, stabilumą ir realų gyvenimą.

Jei jauti kvietimą – susiburkime. 🔥🌿🤎
ĮSIŠAKNYTI KŪNE - Valpurgijos naktis ir dienos atsitraukimas moterims

Na kodėl taip lengva pažindintis ir vėliau tampa taip sunku išlaikyti ir auginti santykį?? Klausia pašnekovė apie gyvenimą, pasakodama savo vargus.

" - Kai sutinki naują žmogų ir smagiai bendrauji, kiek jis tau yra brangus? Kaip labai rūpi, jis toliau draugaus, bus su tavimi ar ne?
- Nerūpi.
- O kai jau susipažįsti artimiau ir tau tas žmogus patinka, kaip tada?
- Tada rūpi.
- Kada norisi labiau patikti, kada tampa svarbu ką apie tave galvoja, kada nori, kad draugautų, mėgtų tave, nepaliktų?
- Aišku kai rūpi!
- Ar gali būti, kad tada bendraudama imi labai stengtis, nori pasirodyti itin faina, kad kitiems tavęs reikėtų?
- Mhm, taip ir būna…
- O kas jei tau jaustis puikiai užtektų to, ką pati apie save galvoji? Kad pati save vertini? Ar tada reiktų stengtis įtikti kitiems?
- Ne, nemanau.
- O jei kažkas nenorėtų su tavim bendrauti, kai būni tokia, kokia esi, neapsimetinėji, nebandai įtikt, ar didelis praradimas būtų toks žmogus?
- Ne ne. Iš tikrųjų tai taip net geriau… "

Tai štai, mieli ponai ir ponios - mes bijome atstūmimo ir iš savęs bandome nulipdyti kažką, kas galvojam, kad patiktų kitiems, o to pasekoje apsupame save žmonėmis, kurie iš tiesų mūsų nepažįsta, nėra artimi, o kartais net nepatinka. Pritapti, būti populiariais ir mėgstamais, būti gerais - to mus mokė nuo pat mažens. Šiukštu neišsišokti su savo kitoniškumu. Juk gėda. Išjuoks. Ir išjuokdavo. Nes normalus yra tas, kuris toks kaip aš.

Esame lyg užkoduoti turėti stingdančią baimę būti savimi, kalbėti savo tiesą. Mes juk bandos gyventojai, mums gyvybiškai reikalingas artumas. Todėl pažvelgus įdėmiau, baimė būti atstumtu = baimė mirti.

Viskas mumyse taip persipynę ir susiję, kad tikrai gali būti keblu išpainioti visas situacijas. Tačiau galima atpažinti, o atpažinus pripažinti, kad yra baisu. Ir galima išmokti pamatyti, kas yra už baimės, ką ji indikuoja. O galiausiai - nebebijoti patirti šį jausmą ir tose situacijose rinktis iš meilės.

Yra du keliai, baimės ir meilės. Kurį renkiesi?
Online seminaras: https://laimarudinskaite.lt/issiblaivyk-is-baimes/

-----