Daram

PROBLEMOS ...
Žmonės nori neturėti problemų. Ką veiksim šiam gyvenime, jei nereikės spręsti problemų 😀? Gal pasidžiaukim, kad jų turim 🤔😊. Labai įdomi tema. Jei bus poreikis, atskleisiu kaip galima džiaugtis sunkumais.

VEIDRODIS

Kam reikalingas veidrodis? Greičiausiai kiekvienas pasakytų, jog tam, kad pamatyti save, pamatyti savo atvaizdą. Vienus veidrodis džiugina, kitus skaudina, liūdina, trečius paskatina ir suteikia progą keistis. Ir ko gero tikrai nei vienas nebandė keisti tiesiogiai atvaizdo pačiame veidrodyje, nes tai nelogiška ir neefektyvu :). Bet būtent taip žmonės dažniausiai daro su veidrodžiu, kuris atspindi jų vidinį atvaizdą. Ką aš turiu galvoje ir ką vadinu vidų atspindinčiu veidrodžiu?
Kiekvienas nuolat patenkame į įvairias situacijas ... "atsitiktinai" :), kartais tyčia. Situacijos džiugina (tokių norime ir laukiame), kitose jaučiamės blogai arba visai blogai, kitaip sakant nemaloniai. Pastarųjų pasitaiko dažniau, o gal tiesiog jas labiau sureikšminame. Reaguojame įvairiai: pykstame ir liejame emocijas tiesiogiai situacijos dalyviams, atsitraukiame sulaikydami emocijas savyje. Nei vienas, nei kitas variantas nėra sveika ir iš esmės negarantuoja kad ateityje išvengsime panašių situacijų. Tai greičiau išprovokuoja naujos panašios situacijos susidarymą, kai vėl pasijusime nemaloniai.
Nemalonios situacijos yra pačios naudingiausios mūsų gyvenime. Nesąmonė! ... tikiu dar daug kas taip pasakytų :). Bet visi turbūt atsakytų TAIP, jei paklausčiau: " ar norite jog nemalonių situacijų būtų kuo mažiau, arba jos nesikartotų?"
Mes ESAME, o viskas kas vyksta aplink mus, iš tikrųjų vyksta mumyse. Visos reakcijos į aplink mus vykstančias situacijas įvyksta mumyse ... viduje, ne išorėje. Dar tiksliau ir aiškiau išsireiškiant pasakyčiau, jog situacijos iškelia į paviršių tai, kas jau yra mumyse. Tai reiškia, kad situacijos yra veidrodis arba atspindi tai kas mumyse YRA. Jei nebūtų veidrodžio, negalėtume pamatyti savęs. Jei nebūtų žmonių, įvykių ir situacijų aplink mus, negalėtume suprasti kokie mes esame.
Pavyzdžiui, jei žmogus mums pasako kažką nemalonaus, tarkim "tu kalbi nesąmones arba tu meluoji", mes paprastai įsižeidžiame arba supykstame. Tai pagal veidrodžio principą ši situacija mums parodo ką? :) Kad tas žmogus pats yra melagis ir kalba nesąmones :D :D :D .. juokauju :D. Taip žmonės dar pagalvoja :). O ši situacija iš tikrųjų parodo, kad mes esame įžeidūs ir mumyse yra pykčio. Todėl užuot norėjus kovoti, ginčytis ar plūsti žmogų, kitaip sakant užuot norėjus sudaužyti veidrodį ar pakeisti atvaizdą jame, verta nukreipti dėmesį į save ir pastebėti kas vyksta mumyse, kodėl esame įžeidūs ir pikti. Tai jau pradžia į tai, kad taptume ramesni, laimingesni, tačiau to dar nepakanka, kad situacijos nesikartotų ar jų išvis nebūtų.
Koks kitas žingsnis pasidalinsiu kitame aprašyme.

TRANSFORMACIJA.
Šį reiškinį suvokiu, kaip negrįžtamą pokytį, kuriam įvykus reikia labai mažai pastangų, kad būtum kitoks, kad elgtumeisi kitaip, kad mąstytum kitaip nei tai darei iki pokyčio. Įvyksta tarsi persikėlimas į kitą lygį, platformą, žaidimo aikštelę, kurioje esi kitas veikėjas, kuris jau žino taisykles.
Mano gyvenime negrįžtamą pokytį inicijavo suvokimas apie tai ką reiškia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Pirminis suvokimas, kuris skatina pokyti, manau įvyksta pas daugumą bundančių. Jis apie tai, jog pradedi suprasti, kad gali daryti įtaką savo gyvenimui, kad tai kaip gyveni priklauso ir nuo tavęs, kad yra priežasties ir pasekmės dėsningumas. Prisiimi atsakomybę už tai kaip galvoji, ką kalbi, kaip elgiesi. Tai keičia būseną, suteikia ramybės. Šiuo atveju identifikuoji save gyvenime kaip atskirą, savarankišką ir atsakingą. Esu aš ir gyvenimas. Tačiau gilesnis atsakomybės suvokimas atveria naują patyrimą. Tampu platesnis, ramesnis, visa apimantis kai prisiimu atsakomybę už savo gyvenimą, kai tampu gyvenimu. Kai prisiimu atsakomybę už viską kas vyksta manyje ir aplink mane. Prisiimu atsakomybę už tuo metu šalia esančius žmones, situacijas, aplinkybes, pasekmes, prisiimu atsakomybę net už orą, vėją, lietų, už viską, ką galiu patirti. Įvyksta prisilietimas prie vienio. Kai tai suvokiu užlieja ramybė, viskas tampa mano valioje, nors ir atrodo, kad prarandu galimybę keisti, bet tuo pačiu suprantu, kad nieko keisti nereikia, ateina visiškas priėmimas ir gyvenimas teka per mane su manimi ir viskuo aplink.
Kai budrumas susilpnėja, pametu šią būseną, bet kartą suvokęs galiu vėl ir vėl būti joje, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą :)

GYVENIMAS GRAŽUS
Vis daugiau šio laikmečio žmonių nubunda ir pamato gyvenimo grožį. Aš tarp jų :) . Smagu. Gyvenimas buvo yra ir bus gražus :). Tačiau toks jis dar tikrai ne visiems. Suprantu tai pastebėdamas žmonių susirūpinusius veidus, ištariamus žodžius, išreiškiamas emocijas. Stebėdamas save, užduodamas sau klausimus, suabejodamas bet kuo, ką žinojau anksčiau, atradau daug įdomių dalykų, patyriau netikėtų transformacijų. Šiandien galiu teigti, gyvenimas gražus.
Dabar laikas, kai darau tai, kam jaučiau potraukį visą šį savo gyvenimą, pradedu daryti tai, ko taip ieškojau ir kas visada buvo su manimi :). Visuomet džiaugiausi ir mėgavausi kitų žmonių pokyčiais, kurie juos darė laimingais.
Aiškiai žinau, kad laimė, grožis, džiaugsmas ir visa kita, ko ieško žmogus yra pačiame žmoguje. Tai nieko naujo, tačiau kol tai nevirsta patirtimi, yra tik teorija.
Kuriu šį puslapį norėdamas prisidėti prie to, kad aplink būtų kuo daugiau laimingų žmonių. Norinčiam, galiu padėti prisiliesti prie gyvenimo realybės, prie gyvenimo grožio ir palaipsniui atrasti laimę.
Laimė tai kelias, todėl ir pats toliau juo keliauju, kartu su jumis patirdamas naujas gyvenimo spalvas.
Už tai kaip esu dabar dėkoju mamytei ir tetukui, kurie padėjo ateiti ir įsilieti į šį pasaulį, dėkoju nuostabiai žmonai Giedrei, dukrai ir sūnui, kurie lydi mane kas dieną, už transformacijas dėkoju Gyčiui Sabaliauskui, Aleksandrui Belousovui, Liudmilai Lazovskajai, Atmaram, Stephenui Covey’ui, Olegui Gadeckiui, Jevgenijui Černyš, Aleksandrui Putincevui, Dmitrijui Trockiui, Sadguru, Martynui Driukui, Inetai, draugams Stanislovui ir Martynui, ir visiems kas buvo yra ir bus su manimi ir dėl manęs.
Šiame puslapyje dalinuosi suvokimais ir patyrimais, kurie užgimsta manyje ar ateina per mane.
Jei jauti, kad metas pokyčiams, naujiems potyriams, kitokiam santykiui su savimi ir kitais, galime apie tai pasikalbėti ar pabūti.
El.paštas [email protected] arba tel. 867504411 bei a.ž.

Daram