Doctor Ieva

Laukiu 02.03 :)

Pagaliau! Pagaliau sugrįžtu į darbą po akademinių atostogų. Nors liko dar net savaitė, bet siela jau nerimsta, tachikardija didėja,..ne,ne, tai ne panika, o malonus laukimo jauduliukas (ypač tokiai nekantruolei, kaip aš :D). Ir baisu, ir noriu. Pacituosiu savo mėgstamiausią vaikystės pasaką - Geltonų Plytų Kelią aka Ozo Šalies Burtininkas, kuomet Dorotė paklausė liūto: “Tai labiau nori, ar bijai?”. Ir jis labiau norėjo. Na, graži Keistuolių pasaka, verta pažiūrėti ☺ Tai ir aš kaip tas liūtas, nors ir su jauduliu - labiau noriu, LABAI noriu grįžti, dirbti, užsiimti begalo išsiilgta veikla, net jei prieš kelias savaites gulėjau paslika lovoj ir miegodavau vos ne visa parą, o galvojau, kad daugiau šio šlykštaus jausmo nebus. Bus, ir gerai, kad bus, nes tuomet maži dalykėliai pradeda labiau džiuginti, kai išsikrapštai iš savo kiauto, atsidarai užuolaidas ir šypsaisi, nes šypsosi tavo siela, o ne todėl, kad reikia. Begalę nuotykių – visokiausių, tiek gerų, tiek blogų, nuostabių patyriau, susipažinau su daug puikių žmonių, apsilankiau ten, kur net nesvajojau pabūvot, tiek daug visko visko per šį pusmetį, kurį skyriau SAU ir galiausiai supratau svarbiausią dalyką – tik tu pats privalai kapstytis iš savo bėdų, ieškoti pagalbos ir žinoti, jog esi ne vienas, tereikia apsidairyti – aplink tikrai yra tų, kurie pasiryžę ištiesti pagalbos ranką, o suklupti ir vėl atsitiesti – ne pasaulio pabaiga.
Gyvenkim, ne tik egzistuokim.

REKLAMA TIK GYM’ERIAMS!!! (JUOKAUJU, VISIEMS

!papildymas/tęsinys tapybos kūrinių

***

Ir saulė jau skęsta gilyn į vandenį,
Vėjas šnarena smilgų lapus,
Ir dangus purpurinis kaip pavasarinis žiedas gaivus.
Kai viskas atgyja saulei einant dugnan,
Aš tarsi panyru visa nuoga vandenin drungnan...
Transcendentinė būsena vakarą, dieną ir rytą,
Bet ši metamorfozė paslaptinga ir tyli, vyksta vėl vis...
Stebėt ir gėrėtis ir vandeny panirti,
Kažką daugiau nei lytėjimą justi.
Ir džiaugtis. Tyliai širdyje.

***

Kai naktis tamsi užvaldys mintis ir protą,
Kai nerimas tyliai ateis neprašytas -
Atminki jūrą ir dangų ir žemę tarp jų...
Kosmosas, žvaigždės jūroje skendi,
Kai tai pamatai su šypsena sau akį pamerki.
Nes gal dabar pamatysi suradęs tikrą save, žvaigždžių šviesoje, visiškoje ramumoje...
Atrasi iš naujo save, nors tamsu, nors matai,..nematai,...
pasišviesi vidine šviesa.
Tik patikėk tiesa, kad gėris slypi tavyje!