LLL Wellness

Kartais ateina momentas, kai supranti, kad nebeužtenka tiesiog pailsėti.
Nebeužtenka išsimiegoti, išvažiuoti savaitgaliui ar pasidaryti masažą.

Nes pavargęs būna ne tik kūnas.

Pavargusios būna mintys.
Pavargusi būna nervų sistema.
Pavargusi būna širdis nuo per ilgo laikymo savyje.
Pavargusi būna moteris, kuri jau per daug laiko buvo stipri.

Ir tada atsiranda poreikis ne pramogai.
O tikram vidiniam apsivalymui.
Perkrovimui.
Sugrįžimui į save.

Iš šio poreikio gimė šis gegužės pilnaties susitikimas.

PILNATIES APSIVALYMO IR ĮSIŽEMINIMO RETRITAS
Gegužės 29–31 d.
Orvidų Akmenų Šventovėje.

Tai bus maža, gili 9 moterų grupė ypatingoje vietoje, kurioje pati erdvė dirba kartu su mumis.

Mūsų laukia:
• nervų sistemos nuraminimas
• gilios kvepavimo sesijos
• meditacijos
• kūno praktikos
• energetinis ir emocinis paleidimas
• moterų ratas
• kakavos ceremonija
• vidinis persikrovimas pilnaties energijoje

Šis savaitgalis skirtas toms, kurios jaučia, kad savyje nešasi per daug.
Per daug minčių.
Per daug atsakomybės.
Per daug įtampos.
Per daug senų baimių.

Ir atėjo laikas bent dalį to padėti.

Jei jauti kvietimą — parašyk man asmeniškai.
Pasidalinsiu visa informacija.

Dalyvės tik 9.
Liko 4 vietos.
Registracijai rezervuojamas 150€ avansas.

♥

Apie sektas ✝️

Pastaraisiais metais pagaunu save vis dažniau įsitraukiančią į dokumentikas apie sektas. Man ši tema yra visiškai nepažįstama, sunkiai suvokiama, bet kartu be galo smalsi🧐

Kaip gali būti, kad žmogus taip lengvai pasirašo po kito žmogaus idėjomis? Kad atiduoda visą savo gyvenimą ant lėkštės kažkokiai ideologijai, kažkieno kito vizijai? Man tai atrodo utopiška, beveik nesuvokiama 😮

Ir vis dėlto labai įdomu stebėti, kaip veikia žmonių sąmonė. Peržiūrėjau daug dokumentinių filmų ir vis iš naujo nustembu – kiek daug yra žmonių, kurie gali visiškai paklusti, atsisakyti savo interesų ir viską sudėti į vieną filosofiją, vieno žmogaus viziją.

Man tai kontrastas. Nes net su elementariausiomis kelių eismo taisyklėmis, kurios visame pasaulyje yra vienodos, man kartais būna sunku susitaikyti. O štai kiti žmonės be jokio vidinio pasipriešinimo geba paklusti net itin griežtoms, kartais net absurdiškoms taisyklėms.

Kodėl taip yra?

Žmogus iš prigimties turi labai stiprų poreikį priklausyti. Mes visi norime būti dalimi kažko didesnio nei mes patys – bendruomenės, idėjos, šeimos, tikėjimo. Kai kurie žmonės šį poreikį atranda kūryboje, darbe, santykiuose ar dvasinėse praktikose. O kiti pasiduoda išorinei jėgai, kuri žada saugumą ir paprastus atsakymus 🫠

Sektos dažnai siūlo būtent tai: stiprų autoritetą, kuris tampa tarsi „dvasiniu tėvu“ ar „motina“. Jis perima iš žmogaus atsakomybę už savo gyvenimą, už sprendimus, už pasirinkimus. Ir paradoksalu, bet daugeliui žmonių tai atrodo palengvinimas. Nes nebereikia savęs klausti, nebereikia abejoti, nebereikia ieškoti – atsakymai jau duoti 😴

Tai gundanti iliuzija. Atrodo, lyg įstojus į grupę, atidavus save idėjai, gyvenimas taps paprastesnis, aiškesnis, saugesnis. Ir nors iš šalies tai atrodo absurdiška, žmogaus viduje tai gali atrodyti kaip tikras išsigelbėjimas.

Todėl man sektų fenomenas tampa tam tikru veidrodžiu – jis primena, kaip stipriai mes visi ieškome priklausymo, prasmės ir atramos. Tik vieni tai randa savyje, o kiti – atiduodami savo galią kitam.

Ir čia iškyla klausimas: kiekvienam iš mūsų – kur aš pats ieškau saugumo? Ar aš jį kuriu viduje, ar ieškau išorėje, atiduodamas savo gyvenimą svetimai valdžiai?