Sandrauga

Ne laukti, o judėti: profesinėms sąjungoms metas išeiti iš komforto zonos
Lietuvoje socialinis dialogas vis dažniau primena gražiai surežisuotą spektaklį — konferencijos, darbo grupės, apskriti stalai, mandagūs pasisakymai ir tradicinės nuotraukos „atminčiai“. Tik darbuotojui nuo to dažnai nei alga didesnė, nei teisių daugiau.
Gegužės 8 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje apie socialinį dialogą vėl daug kalbėta apie darbuotojų problemas, tačiau žmonės jau pavargo vien klausytis pažadų ir diskusijų apie diskusijas.
Lietuvos profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Juknis sako, kad realybėje darbuotojas per dažnai lieka vienas — su biurokratizmu, vilkinimu ir ilgu keliu per darbo ginčų komisijas bei teismus.
Valdžiai toks „dialogas“ patogus — galima sakyti, kad tariamasi. Patogu ir daliai darbdavių, nes kai dialogas tampa tik procedūra, jis praranda jėgą.
Tačiau situacija keičiasi. Žmonės vis dažniau bylinėjasi, jungiasi ir pradeda suprasti, kad vien mandagaus prašymo neužtenka.
Todėl profesinėms sąjungoms, kurios nori realių permainų, metas pereiti nuo kalbų prie veiksmų. Skandinavijos šalys seniai parodė, kad darbuotojų balsas stiprus tik tada, kai jis girdimas ne vien konferencijose, bet ir politikoje. Danijoje profesinės sąjungos turi realią įtaką valdžios sprendimams, o politikai nebijo viešai remtis darbuotojų organizacijomis.
Lietuvoje profsąjungoms taip pat metas:
• auginti savo politinę įtaką;
• deleguoti atstovus į savivaldą ir parlamentą;
• telkti bendruomenes;
• nebijoti konfliktų, kai ginamos darbuotojų teisės;
• mažiau laiko skirti „projektiniam gyvenimui“ ir daugiau — realiai pagalbai žmogui.
Darbuotojų teisės istorijoje niekada nebuvo dovanojamos iš geros valios. Jos buvo iškovotos.
Todėl šiandien profesinėms sąjungoms nebeužtenka būti tik diskusijų dalyvėmis.
Laikas tapti jėga.
Ne laukti.
O judėti pirmyn.
Rūta Geležinė
https://www.sandrauga.lt/archyvas/14820 -14820

Nuoširdi užuojauta

Kartais gyvenimas žmogų išbando taip skaudžiai, kad žodžiai tampa per menki.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ bendruomenę pasiekė dar viena labai liūdna žinia. Šių metų vasario pradžioje mūsų ilgametė buhalterė Aldutė Paimbrikienė atsisveikino su savo vyru Romaldu. O vakar, 2026 m. gegužės 5 dieną, netikėtai užgeso ir jos mama.

Sunku suvokti, kiek stiprybės reikia žmogui, kai per tokį trumpą laiką likimas siunčia tokius skaudžius išbandymus. Mes, Aldutę pažįstantys bendradarbiai, draugai ir visa Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ bendruomenė, nuoširdžiai išgyvename kartu su ja. Mums rūpi ne tik šio skausmo našta, bet ir Aldutės sveikata, jos vidinė stiprybė ir galimybė atlaikyti tokius sunkius likimo smūgius.

Aldutė mūsų bendruomenėje daugelį metų yra žmogus, kurį pažįstame kaip šiltą, jautrų, draugišką, mandagų ir visada kitam atjautą randantį žmogų. Dažnai gyvenime būna taip, kad tie, kurie patys dalija ramybę ir gerumą kitiems, patiria ypač sunkių išmėginimų.

Miela Aldute, šiuo skausmingu metu norime, kad žinotumėte — Jūs nesate viena. Su Jumis yra visa „Sandrauga“ bendruomenė, daugybė žmonių, kurie Jus gerbia, vertina ir nuoširdžiai palaiko.

Tegul šviesūs artimųjų prisiminimai tampa stiprybės ir ramybės šaltiniu. Nuoširdžiai užjaučiame Jus ir Jūsų šeimą.

Velionė bus pašarvota Kalvarijos bažnyčios laidojimo namai ( Laisvės g.17, Kalvarija).

Karstas išnešamas 2026m.gegužės 9 d. 12 val.

Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ bendruomenė
https://www.sandrauga.lt/

„Reforma iš baimės: ar Kauno marios gąsdina jaunus gydytojus?“ 2026-04-17
Pasirodo, viena iš rimčiausių priežasčių skubiai „reorganizuoti“ ligoninę – uždaryti padalinį Marių teritorijoje ir iškelti jį kitur – yra… jaunų psichiatrų baimė dirbti naktimis. Taip, ne darbo krūvis, ne atlyginimo mažinimas, ne teisiniai ginčai, o… tamsa prie Kauno marių.
Matyt, bangų ošimas, medžių šešėliai ir regioninio parko ramybė kelia didesnę grėsmę nei darbo sąlygų neapibrėžtumas. Galbūt dar trūksta tik oficialios rekomendacijos: „naktiniai budėjimai galimi tik esant geram apšvietimui ir miesto triukšmui.“
Tuo tarpu realybė kiek mažiau romantiška. Naujas pastatas Aleksote dar tik planuose, projektai – ateityje, o darbuotojus perkelti „čia ir dabar“ tiesiog nėra kur. Bet tai, panašu, netrukdo kurti istorijų apie tai, kaip modernus pastatas staiga išspręs visas problemas ir stebuklingai pritrauks jaunus specialistus.
Dar įdomiau, kad kalbant apie „pokyčius“, ligoninės administracija susitikime su profsąjungomis pasirinko… tylos taktiką. Ypač kai kalba pasisuko apie jau pradėtus darbo ginčus dėl neteisėtai sumažintos pastoviosios atlyginimo dalies.
Primename: LPS „Sandrauga“ jau kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir pateikė daugiau nei 10 ieškinių, kiti dar rengiami. Ir kol vieni realiai gina darbuotojus, kitos kolektyvinę sutartį pasirašiusios profsąjungos, deja, labiau primena dekoracinius „popierinius zuikučius“ – tyliai linksinčius ir atsargiai vengiančius net menkiausios kritikos.
LPS ,,Sandrauga“ pirmininkas sako, kad : kai trūksta argumentų, atsiranda fantazijos. O kai vietoj sprendimų siūlomos istorijos apie „bijančius gydytojus“, kyla natūralus klausimas – ar tikrai kalbame apie sveikatos sistemos stiprinimą, ar apie patogią priedangą sprendimams, kurių niekas nenori garsiai įvardinti?
Rūta Gelžinė

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ | Giname ir atstovaujame savo nariams! Lietuvos profesinė sąjunga Sandrauga - sąjunga, jungianti Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose veikiančias profesines sąjungas.

http://www.sandrauga.lt/archyvas/14792

Kolektyvinė sutartis – ne formalumas, o reali darbuotojų apsauga: kas paaiškėjo susitikime Sveikatos apsaugos ministerijoje 2026-04-09 | Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ Kolektyvinė sutartis – ne formalumas, o reali darbuotojų apsauga: kas paaiškėjo susitikime Sveikatos apsaugos ministerijoje 2026-04-09   Vakar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įvyko profesinių sąjungų ir ministerijos deleguotų atstovų susitikimas, kuriam, vadovaujanti...