RightNow

„Tik silpnieji daro šią klaidą – ar tu nesi vienas iš jų?“

Jau tikriausiai ne kartą kiekvienas matėme tokio tipo frazes socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašuose ar įrašuose. Tas pažįstamas jausmas, kai viena trumpa frazė sukelia norą priešintis ir gintis… Štai taip gimsta rage-baiting – turinio taktika, kuri specialiai kursto neigiamas emocijas. Tai ne atsitiktinis pyktis, o gerai apskaičiuotas kabliukas, mestas tiesiai į vartotojo jausmus.

Rage-baiting’o esmė – ne faktai ar informacija, o emocijų pakurstymas. Dažnai naudojamas drąsus turinys tyčia užkliudo vartotoją: supykdo, šokiruoja, verčia reaguoti. Panašiai kaip vaikystės peštukas, taip ir rage-baiting'as siekia gauti dėmesio. Tokio pobūdžio reklama sukelia emocijų bangas, o algoritmai myli emocijas. Pyktis – pats greičiausias kelias į komentarų skiltį, kuri tampa ne diskusijos vieta, o emocijų arena: vieni pyksta, kiti ginčijasi, treti stoja į kovą dėl principų. 🔥 Kūrėjas tuo metu trina rankas – kiekvienas piktas komentaras, kiekvienas atsakymas reiškia daugiau matomumo.

𝐒𝐨𝐜𝐢𝐚𝐥𝐢𝐧𝐢𝐮̨ 𝐭𝐢𝐧𝐤𝐥𝐮̨ 𝐚𝐥𝐠𝐨𝐫𝐢𝐭𝐦𝐨 𝐥𝐨𝐠𝐢𝐤𝐚 𝐩𝐚𝐩𝐫𝐚𝐬𝐭𝐚: 𝐞𝐦𝐨𝐜𝐢𝐣𝐨𝐬 = 𝐝𝐞̇𝐦𝐞𝐬𝐲𝐬, 𝐝𝐞̇𝐦𝐞𝐬𝐲𝐬 = 𝐩𝐚𝐬𝐢𝐞𝐤𝐢𝐚𝐦𝐮𝐦𝐚𝐬.

Rage-baiting fenomeną dažniausiai galime stebėti TikTok platformoje.Vienas sėkmingos rage-baiting strategijos pavyzdžių – nuomonės formuotoja Winta Zesu. Mergina vaizdo įrašuose vaidina modelį Niujorke, kurios didžiausia problema – buvimas „per daug graži“. Jos vaizdo įrašai dažnai fiksuoja „konfliktus“ su padavėjais ar kitose socialinėse situacijose, kurios atrodo tikros, tačiau dažnai yra surežisuotos.

Trumpalaikis efektas? Tikrai taip. Sprogstantis dėmesys, šimtai komentarų, ,,viral” postas... Bet ilgainiui toks turinys gali tapti prekės ženklo reputacijos praradimu. Kai auditorija ima tapatinti jūsų vardą su pykčiu ar provokacija, pasitikėjimą susigrąžinti tampa sudėtinga.