Prevence Legal

Prevence Legal

Share

Mūsų sėkmės pagrindas – energinga advokatų ir teisininkų komanda, B2B segmente išbandyti žaidėjai, teikiantys strateginius sprendimus ir konsultacijas įvairaus dydžio vietiniams bei tarptautiniams verslams.

04/06/2026

Jau pakankamai ilgą laiką kalbame apie tvarumą, atsakingą verslą ir žaliosios transformacijos tikslus. Tačiau kuo daugiau šių temų komunikacijoje, tuo dažniau kyla ir kitas klausimas – kur baigiasi tvarumo komunikacija ir prasideda “greenwashing” arba žaliasis manipuliavimas?

Greenwashing iš esmės reiškia situaciją, kai verslas apie savo produktą, paslaugą ar veiklą sudaro klaidinantį arba pernelyg palankų įspūdį aplinkosaugos požiūriu. Kitaip tariant, kai siekiama atrodyti tvaresniems, nei iš tiesų esama.

Problema ta, kad greenwashing dažniausiai slypi ne akivaizdžioje netiesoje, o gerokai subtilesnėse formose. Migloti teiginiai, tokie kaip “bio”, „eco“, „green“ ar „environmentally friendly“, nepateikiant aiškaus paaiškinimo, ką konkrečiai tai reiškia. Garsiai komunikuojamas vienas „žalias“ aspektas, nutylint bendrą produkto ar veiklos poveikį ar ignoruojant ir ne tokias “green” sudedamąsias dalis. Skambūs pažadai apie ateitį, kai nėra nei aiškaus plano, nei tarpinių tikslų, nei realių priemonių jiems pasiekti. Vizualai, simboliai ar etiketės, kurie labiau kuria įspūdį nei pagrindžia turinį.

Būtent todėl greenwashing šiandien nebėra vien reputacijos klausimas. Tai tampa ir teisinės rizikos klausimu.

Klaidinantys tvarumo teiginiai gali paveikti vartotojų sprendimus, iškreipti konkurenciją ir mažinti pasitikėjimą rinka. O svarbiausia – jie kenkia tiems verslams, kurie iš tikrųjų investuoja į realius, o ne deklaratyvius tvarumo sprendimus.

Mano vertinimu, verslui šiandien svarbiausia užduoti sau ne klausimą, ar teiginys skamba patraukliai, o klausimą, ar jis yra tikslus, aiškus ir įrodomas. Ar bendrovė galėtų pagrįsti savo komunikaciją dokumentais, duomenimis, metodika? Ar vartotojui iš tiesų aišku, kas turima omenyje? Ar už pažado stovi realus turinys?

Būtent čia ir atsiranda riba tarp teisėtos komunikacijos ir klaidinančio įspūdžio kūrimo.

Artimiausiu metu šios temos reikšmė tik didės. ES priimta Direktyva (ES) 2024/825, dar vadinama „Empowering Consumers for the Green Transition“, numato griežtesnius reikalavimus vartotojams pateikiamiems tvarumo ir aplinkosauginiams teiginiams. Naujieji reikalavimai bus taikomi nuo 2026 m. rugsėjo 27 d. Tai reiškia, kad jau visai netrukus bendriniai, migloti ir neįrodomi „žalieji“ pažadai verslui kels dar didesnę riziką, dėl ko tikėtina, kad kai kurių produktų pakuotės palaipsniui bus keičiamos.

Todėl laimės ne tie, kurie apie tvarumą kalbės garsiausiai, bet tie, kurie kalbės tiksliai, atsakingai ir galės savo teiginius pagrįsti. Šiandien jau nebeužtenka atrodyti tvariam. Reikia mokėti tai įrodyti.

Planavimas nėra kalėjimas – Dovilė Daugvilaitė-Zubcovė | Prevence Podcast #80 03/06/2026

Kuo daugiau žmonių šiandien kartoja „neturiu laiko“, tuo labiau atrodo, kad problema jau seniai nebe laike.

Prevence Podcast pokalbis su Dovilė Daugvilaitė-Zubcovė Planas gyvenimas įkūrėja gavosi labai ne apie produktyvumą ta klasikine LinkedIn prasme.

Ne apie tai, kaip suspėti daugiau. O apie tai, kodėl žmonės šiandien gyvena su nuolatiniu jausmu, kad kažką pamiršo, kažko nepadarė ir visą laiką kažkur vėluoja — net kai objektyviai neturi tiek daug, kiek patys sau kartoja.

Ir turbūt stipriausia epizodo vieta buvo labai paprasta mintis: chaosas dažniausiai prasideda ne nuo darbų kiekio. O nuo to, kad žmogus nebesupranta savo gyvenimo apimties.

🎙 Kalbėjome apie:

🔹 hustle kultūros ekstremumus ir kodėl dirbti 24/7 nėra brandumo ženklas;
🔹 multitaskinimą, kuris dažniausiai tėra nuolatinis dėmesio draskymas;
🔹 žmones, kurie viską laiko galvoje ir gyvena nuolatiniame nerime;
🔹 vadovus, kurie tampa savo komandų nuolatiniais konsultantais;
🔹 ir kodėl sistema realiai nesuvaržo — o kaip tik grąžina laisvę.

Kviečiame pasiklausyti – https://youtu.be/qXw3MWCsggE

Tinklalaidę filmuojame Workland Lithuania - pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvėse.

Tinklalaidės dovanų rėmėjai:

⚡️Brite drink - skirtas koncentracijai, produktyvumui ir energijai be jos šuolių ar kritimų. Įsigyk: get.britedrinks.com/prevence
⚡️Su nuolaidos kodu PREVENCE -25% nuolaida visų skonių gėrimams.
💫 Cannumo - fermentuotas gėrimas su gyvosiomis bakterijų kultūromis, sukurtas kasdienei rutinai. Be pridėtinio cukraus, natūraliai fermentuotas ir nepasterizuotas.
Klausytojams suteikiame net 15 % nuolaidą su kodu: PREVENCE15 ✨
🫐 Fruttberry skaidulų mišiniai - Kurk sveikesnius įpročius su fruttberry ! Make healthy simple!
💻 Mark Sign - Pasirašyk dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu per MarkSign.lt

Planavimas nėra kalėjimas – Dovilė Daugvilaitė-Zubcovė | Prevence Podcast #80 ⚡️BRITE drink - skirtas koncentracijai, produktyvumui ir energijai ...

20/05/2026

Šeimos ginčuose neretai atsiranda situacijų, kai viena iš šalių siekia surinkti papildomą informaciją apie kitą sutuoktinį – peržiūrimi telefonai, kompiuteriai, el. paštas ar socialinių tinklų paskyros.

Praktikoje tai dažnai pateisinama siekiu įrodyti tikrąsias aplinkybes arba sustiprinti savo poziciją skyrybų procese.

Tačiau tokie veiksmai gali peržengti šeimos teisės ribas ir tapti baudžiamosios teisės klausimu.

Būtent tokią situaciją neseniai nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-697/2026.

Byloje buvusi sutuoktinė prisijungė prie kito sutuoktinio darbo kompiuterio ir peržiūrėjo jame esančią informaciją. Vėliau dalį rastų duomenų ji panaudojo teikdama informaciją institucijoms ir santuokos nutraukimo procese.

Tačiau pati prisijungimo aplinkybė tapo baudžiamosios bylos pagrindu – teismai konstatavo, kad moteris neteisėtai prisijungė prie informacinės
sistemos ir taip pažeidė kompiuterio apsaugos priemonę – prisijungimo slaptažodį.

Galiausiai ji buvo pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir nubausta pinigine bauda, taip pat priteista neturtinė žala nukentėjusiajam.

LAT šioje byloje aiškiai akcentavo svarbų principą: baudžiamosios atsakomybės kontekste esminę reikšmę turi ne techninis prisijungimo sudėtingumas, o pats neteisėtos prieigos faktas.

Ši praktika yra reikšmingas priminimas, kad šeimos ginčuose naudojamos technologijos – telefonai, kompiuteriai, el. paštas ar socialiniai tinklai – teisiškai vertinami kaip saugomos informacinės sistemos.

Todėl bandymas rinkti įrodymus apie kitą sutuoktinį praktikoje gali sukelti papildomų teisinių pasekmių pačiam informaciją renkančiam asmeniui – nuo civilinės atsakomybės iki baudžiamosios bylos.

Konsultuojame klientus įvairiose šeimos ginčų stadijose – nuo pirmųjų konflikto eskalacijos etapų iki atstovavimo sudėtinguose skyrybų, turto padalijimo, bendravimo su vaikais ar kituose šeimos teisės ginčuose:

📩 [email protected]

📞 +370 664 42822

Want your practice to be the top-listed Law Practice in Vilnius?
Click here to claim your Sponsored Listing.

Address

Vilnius