Laimoonas

Geras žodis kai aplink tarpsta pyktis. Saulėta diena kai užsitęsia lietūs. Džiaugsmas be pavydo. Ryžtas. Viltis. Meteoritas tamsiame nakties danguje.

Auksinis „daugiau“ kasdienybėje.
Kai kurios sielos šviečia ryškiau.

- Ar girdi?
- Mūsų meilę? Taip.
- Kaip ji tau skamba?
- Buvo mano gyvenimas, dabar – mūsų gyvenimas. Supranti?
- Taip. Ir aš girdžiu. Tiksliausia, erdviausia ir gražiausiai auganti simfonija.
- Mūsų dangus.
- Mūsų Žemė.
- Mūsų laikas.

Kažkada buvo vienatvė ir ilgesys. Slegiantis laikas ir kvapą gniaužiantis troškimas.
- Kur tu, Meile? Kokiame danguje slepiesi? Tarp vakaro ir ryto pažyranti sapnų šukėmis, bet vis nesutinkama.
Kol, štai – auksinis stebuklas – Ji čia.
Sava. Brangi ir nepakartojama, sujungianti ir apdovanojanti, atverianti neaprėpiamą laimės horizontą.